Mėnuo: 2021 sausio

Minimalus atlyginimas, dar žinomas kaip minimalioji mėnesinė alga (MMA) arba tiesiog minimali alga – tai pinigine suma įvertintas bei vyriausybės nustatytas dydis, kuris apibrėžia, kokią mažiausią sumą darbdavys gali mokėti darbuotojui už jo mėnesio darbą, dirbant pilną (be viršvalandžių) darbo etatą (Lietuvoje – 40 val. per savaitę).

Reiktų nepamiršti, kad šis dydis apibrėžia tik sutartinę algą, kuri taip pat žinoma kaip darbo užmokestis „ant popieriaus“, nuo kurio dar nuskaitoma gyventojų pajamų mokestis, PSD bei pensijų ir socialinis draudimas.

Minimalus atlyginimas Lietuvoje

Minimalus atlyginimas 2021 – 642 EUR (taikomas nuo 2021 01 01 – 2021 12 31)

Nuo 2017 metų liepos 1 d., įsigaliojus naujajam darbo kodeksui, minimalus darbo užmokestis gali būti taikomas tik nekvalifikuotam darbui (t.y., kuriam netaikomi jokie specialūs kvalifikaciniai reikalavimai).

Minimalios algos pasikeitimų istorija:

• 642 EUR, nuo 2021 01 01
• 607 EUR, nuo 2020 01 01
• 555 EUR, nuo 2019 01 01 (pagal senesnę mokesčių sistemą prilygtų 430 EUR)
• 400 EUR, nuo 2018 01 01
• 380 EUR, nuo 2016 07 01
• 350 EUR, nuo 2016 01 01
• 325 EUR, nuo 2015 07 01
• 1035 Lt (300 EUR), nuo 2014 10 01
• 1000 Lt (289,6 EUR), nuo 2013 01 01
• 850 Lt (246,2 EUR), nuo 2012 08 01
• 800 Lt (231,7 EUR), nuo 2008 01 01
• 700 Lt (202,7 EUR), nuo 2007 07 01
• 600 Lt (173,8 EUR), nuo 2006 07 01

Kadangi 2019 metais vykdoma sąlyginai esminė mokesčių pertvarka, po kurios didėja „popierinis“ atlyginimas, atitinkamai didėjo ir minimalus užmokestis, kuris siekia 555 EUR (kas prilygsta 430 EUR pagal iki 2019 pradžios galiojusią mokesčių sistemą). Kol kas dar nėra apibrėžta kiek ribinis užmokestis turėtų didėti 2020 metais, tačiau sparčiai augant vidutiniam darbo užmokesčiui – pats didinimas, greičiausiai, neišvengiamas.

Minimalaus darbo užmokesčio (bruto) istorija Lietuvoje

Minimalus atlyginimas į rankas

Kaip jau minėjome, minimalus darbo užmokestis – tai „alga ant popieriaus“, o tuo tarpu „atlyginimas į rankas“ arba realiai žmogaus gaunamas atlyginimas visuomet yra mažesnis, nes nuo jo nuskaitomi mokesčiai (pajamų mokestis, sveikatos draudimas, bei pensijų ir socialinis draudimas).

Kokią konkrečiai sumą „į rankas“ gaus asmuo uždirbantis minimalią algą, priklauso nuo to, koks NPD (neapmokestinamų pajamų dydis) jam yra taikomas. Taikomas NPD savo ruožtu priklauso ne tik nuo darbo užmokesčio dydžio, bet ir nuo nedarbingumo grupių, pensijos kaupimo varianto. Pavyzdžiui nuo 2021 metų pradžios, asmuo uždirbantis minimalią 642 EUR mėnesinę algą, neturintis specialių nedarbingumo grupių, taip pat nekaupiantis pensijų fonde, atskaičius mokesčius gaus 468,41 EUR „į rankas“.

Minimalus valandinis atlyginimas

Minimalus valandinis atlygis Lietuvoje – 3,93 EUR (galioja nuo 2020 01 01).

Ankstesni valandiniai dydžiai:

• 3,93 EUR, nuo 2021 01 01
• 3,72 EUR, nuo 2020 01 01
• 3,39 EUR, nuo 2019 01 01
• 2,45 EUR, nuo 2018 01 01
• 2,32 EUR, nuo 2016 07 01
• 2,13 EUR, nuo 2016 01 01
• 1,97 EUR, nuo 2015 07 01
• 6,27 Lt (1,82 EUR), nuo 2014 10 01

Darbuotojams, kurie 2021 metais nedirbs dėl prastovos, subsidijos bus 100 proc. už prastovą apskaičiuoto darbo užmokesčio, kai darbuotojas visą mėnesį nedirbo, bet ne daugiau nei 1,5 MMA – 963 Eur. Darbuotojo, kuris visą mėnesį buvo prastovoje, subsidijos suma turi būti ne mažesnė kaip naujoji MMA – 642 Eur, neatsižvelgiant į tai, kad darbo sutartyje iki karantino paskelbimo (2020-11-07) darbo užmokestis buvo mažesnis. Prastovų subsidijoms yra nustatytas pabaigos terminas: jos bus mokamos, iki pasibaigs karantinas, ir dar vieną mėnesį po to.

Užimtumo įstatymo pakeitimai bus taikomi mokant subsidijas už laikotarpį nuo 2021-01-01:

– mokama 100 proc. už prastovą apskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau kaip 1,5 MMA – 963 Eur, kai darbuotojas dėl prastovos nedirba visą mėnesį (UĮ 41 str. 2-1 d.);

– subsidijos dydis už visą mėnesio darbo laiką negali būti mažesnis negu LRV patvirtintas 2021 m. taikomas MMA dydis (UĮ pakeitimo įstatymo 5 str. 3 d.);

– UĮ 41 str. 2-1 dalies nuostata, kad darbuotojui apskaičiuotas darbo užmokestis negali būti didesnis negu jo darbo sutartyje iki karantino paskelbimo dienos nustatytas darbo užmokestis, netaikoma, jeigu darbo užmokestis padidėjo dėl nuo 2021-01-01 padidėjusios MMA (UĮ pakeitimo įstatymo 5 str. 4 d.);

– mokama ne ilgiau, nei bus atšauktas karantinas, ir dar vieną mėnesį jam pasibaigus (UĮ 42 str. 3 d. 6 p.);

– jeigu darbo inspekcija nustatys, kad darbuotojas prastovos metu dirbo, reikės grąžinti ne tik visą šiam darbuotojui skirtą subsidiją, bet dar 12 mėnesių įmonė negalės dalyvauti remiamojo įdarbinimo, darbo vietų steigimo (pritaikymo) subsidijavimo ir vietinių užimtumo iniciatyvų projektų įgyvendinimo priemonėse (UĮ 41 str. 4-2 d.).

Užimtumo tarnyba patvirtino naujas formas, kurias reikės teikti norint gauti subsidijas už laikotarpį nuo 2021-01-01: pasiūlymą dėl subsidijos mokėjimo ir prašymą darbuotojams išmokėti subsidiją.

Įsigaliojimo data: 2021-01-01

Vyriausybė pritarė VMI pasiūlymui ir gruodžio 16 d. protokoliniu sprendimu (NR. 59) iki 2021 m. balandžio 30 d. pratęsė mokestinės pagalbos priemonių taikymą nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms. VMI sudarė naują įmonių, nukentėjusių nuo pandemijos sąrašą, kurioms iki balandžio 30 d. ir dar du mėnesius:

• nebus skaičiuojami delspinigiai
• nevykdomi mokesčių išieškojimo veiksmai

Norėdami sudaryti mokestinės paskolos sutartį (toliau – MPS) be palūkanų, į naują sąrašą įtraukti verslininkai prašymą VMI turės pateikti iki balandžio 30 d., kadangi MPS turi būti sudaryti iki birželio 30 d.

Naują pandemijos paveiktų įmonių sąrašą parsisiųsti galite čia.

Įmonės į naująjį sąrašą buvo įtrauktos atsižvelgiant į rudens karantino metu nustatytus veiklos vykdymo ribojimus pagal EVRK sąrašą, patvirtintą Ekonomikos ir inovacijų bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų.

Sudarant sąrašą buvo atsižvelgta ir į kitus įmonės veiklos rodiklius. Pvz. į sąrašą nėra įtrauktos įmonės (PVM mokėtojos), kurių apyvarta 2020 m. spalio – lapkričio mėn., lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2019 m., nesumažėjo. Taip pat, jei įmonė yra įtraukta į nepatikimų mokesčių mokėtojų sąrašą, vertinama ir tai, ar įmonė nėra bankrutuojanti, likviduojama ir pan.

VMI nukentėjusių mokesčių mokėtojų sąrašą atnaujins kas mėnesį, įvertinusi įmonių (PVM mokėtojų) teikiamus deklaracijų duomenis.

Mokestinės paskolos sutartis be palūkanų

Be palūkanų ir be klausimų – iki 2022 m. gruodžio 31 d.

Įmonės, kurioms taikomos mokestinės pagalbos priemonės buvo pratęstos, mokestinės paskolos sutartį be palūkanų gali sudaryti mokesčių skoloms, susidariusioms iki š. m. balandžio 30 d. Įmonės, kurios į 2020 m. sudarytą nukentėjusių nuo COVID-19 verslų sąrašą įtrauktos nebuvo, MPS be palūkanų sudaryti gali mokesčių skoloms, susidariusioms nuo š. m. sausio 1 d. iki balandžio 30 d. Tiek vienu, tiek kitu atveju  MPS įmokas galima išdėstyti iki 2022 m. gruodžio 31 d.

Sudaryti tokiai sutarčiai jokių papildomų dokumentų VMI pateikti nereikia, užtenka prašymo, kuriame reikia nurodyti pageidaujamus įmokų sumokėjimo terminus. Į atnaujintą sąrašą įtrauktoms įmonėms prašymą galima pateikti iki balandžio 30 d., prisijungus prie Mano VMI > Paslaugos > Užsakyti Paslaugą > Mokesčių apskaita ir mokėjimai > Mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminų atidėjimas arba išdėstymas.

Jei dėl sudėtingos finansinės situacijos laikotarpio skolai išdėstyti ir sumokėti neužtenka, galima paprašyti ir ilgesnio mokesčių išdėstymo bei sumokėjimo termino, bet ne ilgesnio kaip iki penkerių metų. Tokiu atveju, mokesčius iki 2022 m. gruodžio 31 d., galima išdėstyti ir sumokėti be palūkanų, o vėlesnio laikotarpio įmokoms bus skaičiuojamos 0,01 proc. per dieną palūkanos.

Ilgesniam nei iki 2022 m. gruodžio 31 d. termino mokestinės paskolos sutarties sudarymui yra taikoma standartinė procedūra ir reikalavimai, todėl mokesčių mokėtojas turi pagrįsti savo prašymą dokumentais, kurie apibūdina mokesčių mokėtojo finansinę būklę ir kuriais pagrindžiami prašyme nurodyti duomenys ir aplinkybės.

Įmokas galima prašyti atidėti vieneriems metams.

Mokesčių mokėtojai sudarydami mokestinės paskolos sutartį, pirmąją įmoką gali paprašyti nukelti vieneriems metams. Tokiu atveju, kai skola nesiekia 300 tūkst., teikiant prašymą papildomų dokumentų pateikti nereikia, kai ji yra lygi ar didesnė kaip 300 tūkst. – mokesčių administratoriui kartu su prašymu reikia pateikti ir pagrindžiančius dokumentus. Pažymėtina, jog nukeliant mokėjimą, mokestinės paskolos sutarties be palūkanų pabaigos terminas nesikeičia, ją galima sudaryti iki 2022 m. gruodžio 31 d.

Išsami mokestinių paskolų sudarymo tvarka nustatyta 2020 m. kovo 26 d. VMI prie FM viršininko įsakymu Nr. VA-27.